Titanas

Po nuopuolio, patirto pirmojoje trilogijos dalyje „Finansininkas“, Frenkas Kaupervudas sugrįžta dar stipresnis. Čikaga – miestas, kuriame plieno fabrikų garai susilieja su ambicijomis, o kiekvienas sandoris žada naują pergalę – tampa jo naujuoju pasauliu. Čia jis vėl kyla. Vėl užkariauja. Vėl tiki, kad net likimas turi savo kainą ir jis ją gali sumokėti.

Tačiau „Titanas“ -  ne vien pasakojimas apie herojaus triumfą. Tai istorija apie mus visus: apie tą patį troškimą būti matomiems, pastebėtiems, nenugalimiems. Šiandien, kai žmogaus vertė dažnai  matuojama dėmesiu ir įtaka, Kaupervudo šešėlis pasirodo mūsų ekranuose dažniau, nei drįstame pripažinti.

Dreiseris primena galingą tiesą: galima užkariauti pasaulį, bet prarasti save. Galima statyti plieno bokštus, bet viduje likti tuščiam. Galima turėti viską, bet vis tiek būti vienam.

„Titanas“ atveria žmogaus galios ir troškimų anatomiją: kaip gimsta sėkmė, kaip auga iliuzijos ir kaip tyliai bręsta žlugimo sėklos. Romane susitinka dvi epochos – XIX amžiaus pramonės pasaulis ir mūsų skaitmeninė dabartis, kurioje viešpatauja dėmesio ekonomika.

Tai veidrodis, kuriame turėtume paklausti: ar iš tiesų verta užkariauti pasaulį, jei nebelieka su kuo juo dalintis?